Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas. – Vilnius : Grunto valymo technologijos. Algimantas Paulauskas, Karolis Jankevičius, Rapolas Liužinas, Vytautas Raškauskas, Petras Zajančkauskas. 2008.
migis — 1 mìgis sm. (2) 1. SD131, R, [K] kiaulės ar šiaip gyvulio guolis, kinis: Lašininis nė ėsti iš mìgio nebišlenda Slnt. Nunešiau ėst, tai tik pauostė ir vėl nue[jo] migin Krd. Kiaulė visą savo mìgį išknisusi Brs. Inmesk nor kiek mìgin šiaudų Alv … Dictionary of the Lithuanian Language
migis — 2 mìgis, ė smob. (2) miegalius: Gulti metas, kada čia besėdėsi. – Ar tamsta toks migis? LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
Migis Lodge — (South Casco,США) Категория отеля: Адрес: 30 Migis Lodge Road, South Casco, ME 04077, С … Каталог отелей
migis — mi̇̀gis dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įmigis — sm. (1) J, Brt, Srd, įmygis (1) Kv, Slnt įmigimas, pats miegas, pats kietasis miegas: Pirmasis įmigis K. Nu pats jo įmigis, t. y. pirmasai saldusis miegas J. Kai nuėjom pas juos, buvo pats įmigis Jrb. Buvo pats įmigis, kai užpuolė plėšikai Alk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiarumigis — kiarùmigis sm. (1) žr. kiaurmiegis: Visą naktį buvo toks kiaurùmigis Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
nemigis — nẽmigis sm. (1) žr. 1 nemiga 1: Galva jam svaigo, ėmė nemigis LzP. Mane pradėjo imti nẽmigis, negaliu užmigti Ilg. Jį vis labiau ėmė varginti nemigis naktimis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
svynas — sm. (1) Trš, Akm, Lž 1. kiaulių migis, gardas: Svynas yra kiaulmigis J. Kiaulė gulia svyne Trk. Kiaulių kinis, migis, svynas Škn. Paimk šiaudų ir pakreik kiaulių svyną Mžk. ^ Išlindo šiaudina kaip kiaulė iš svyno Trk. Gyvena kaip kiaulė svyne Vkš … Dictionary of the Lithuanian Language
Sprachvergleich anhand des Vaterunsers — Vergleich der Vaterunser Texte in Sanskrit und Kaschmirisch, um 1850 Das „Vaterunser“ wird in der vergleichenden Sprachwissenschaft gelegentlich zu Hilfe gezogen, um verwandte Idiome miteinander zu vergleichen. Inhaltsverzeichnis … Deutsch Wikipedia
mégis — (mé jî) s. m. Ancien mot signifiant une composition d eau, de cendre et d alun qu on employait dans la mégisserie. HISTORIQUE XVe s. • Que nulz gantiers, bourliers, es guilletiers et tanneurs ne pourront mectre peaux de mouton, de veel ou de … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
